nušusti

nušusti
nušùsti, nušuñta (nùšunta), nušùto Rtr; L 1. intr. Lp, Ėr šuntant, verdant nuslūgti, nugaruoti: Košė jau per daug nušùto, net puodas pradėjo svilti NdŽ. Nušùto puodas, nebedaug ir viralo liko Ds. 2. tr. Q545, Sut, I, NdŽ, kuo karštu nudegti, nusiplikyti: Užkliudė verdantį puodą ir nušùto kojas ir ranką Rk. Svočiutė ruišė nušùtusi kulšę JV737. ^ Užurbtas i toks kaip nušùtęs Krš. Kad tu nušùstum kur, kodėl tu man anksčiau nepasakei! Skr. Nušusi kai (kaip ) į kubilą įšokęs B, B472. Tikt kartą nušusi 333, N. Karštu nušùtęs ir šaltą pučia Š. | refl. tr. Š. 3. intr. nutvilkti: Kaip antri katilai nušùs, ir aš ateisu skalbties Užv. 4. intr. mirkant suminkštėti, atmirkti: Pavelėsiu karštam [v]andeny, rankos išsivelės, nušùs Klt. 5. intr. K, NdŽ, FrnW sukaisti, suprakaituoti: A nušùsi, ka vieną dieną panešiosi šiltesnes [kelnes]? Rdn. Ko teip šiltai apsirėdei, jug nušùsi Sd. 6. intr. nuo karščio, drėgmės ar šalčio sutrūkinėti, išgesti, nupūslėti (apie odą): Ko nenušuto ir kojos žmonims bebraidant po purvynus Žem. Nukirmijo kojos, nušùto, nebegalėjau paeit Dj. Nušùtę [buvo nuo šalčio] kojos vienom pūslėm Šmn. Tavo ir kojos nušùs amžinai po gurbą braidant Ds. Kelnios šlapios par dienas, tai net blauzdos nušùsdavo Krs. Jos tą putrą su pirštinėm kasa; mat nušùst[ų] rankos Slm. | tr.: Pareina kaip vargšas antai nosę nušalęs, nagus nušùtęs Trk. 7. intr. nuo drėgmės, karščio ar šalčio žūti, sunykti, nugesti, nupūti: Jeigu nedėlią kokią lytų, [bulvių] šaknys nušustų̃ Slm. Agurkai nušùtę nuo šaknų Ktk. Šiemet avižos beveik visos nušùto, kas nespėjo prieš lietus parvežt Sn. Iš po nakties nušùto visos gėlės (šalna pakando) KlvrŽ. Ale mano burokam lapai baigia nušùst Slm. 8. intr. K, BzF186, LL165, I199(Mrc), , FrnW, NdŽ, , Lp, Žrm, Btr, Lkš, Skr, Grnk, Prk nueiti, išblankti spalvai, nudegti, nublukti: Siūlai taip nudažyti, kad tas raudonumas niekad nenušunta, nenublunka M.Katk. Matai, bryliukas atplyšo, ir valinys visai nušuto nuo lietaus V.Krėv. Nemokėjo plaust, tai ir nušùto [užuolaidos] Pv. Šilkas nùšunta greitai Rod. Nušùto ma[no] skarelė Rūd. Spalvotų skalbinių nekabyk saulėje, nušùs Mrj. Tik ką nudažiau suknelę, jau ir nušùto Pbs. Pirma gražiau buvo, daba tai nušùtę viskas Jon. Daug metų kaip austa, tai nušùtę Škt. Divoniukų būdavo, tik nunešiojom, nušùto, nusimėtė kažkur, dabar nieko nebeliko Pnm. Jų aprėdas nušutęs, bet šiaip jie meilaus būdo ir išveizdėjimo prš. Ant kaselės kasnykai nušuto LTR(Rtn). | prk.: Kitądien, kap valioną nusima, nuotekuolės nušunta, pasdaro negražios . 9. intr. Sut nuplikti; nusišerti: Plikas, nušutęs SD175. Pliku tampu, plinku, nušuntu SD138. Plaukai nuo galvos nušùto J. O vilnoti tiej kailiniai kap luobas. Nei jiej plinka, nei nieko! Paskui nueis, nušus! Db. Kožną metą ans yr kerpamas, ka ne, ans nušùstų Yl. Gyvuliai, nuo mėšlų nušùtusiais šonais LTR(Kp). Lietuvos voverytė, lapė ir vilkas net žiemos metu turi kuo puikiausį kailį, vasarą gi nušunta amžinai Blv. 10. tr. pamainyti į kitą: Jau savo bėrį nušutaũ Švnč. 11. intr. prk. apsigauti: Tai tau ir mainas – nušutaĩ viškui Ppl. Jis nenušùto ant pačios Upt. 12. intr. Svn, Knv prk. nuskursti, suvargti, nusigyventi: Nenorėjau nušùsti, dėl to ir dirbau sunkiai Šts. Mainikavo mainikavo arkliais ir nušùto Pnd. 13. intr. Rs prk. išpuikti: Tavo sūnus labai nušùtęs Grk.
◊ nušùtusi úošvė Sb sako šeimininkai, kai svečias juos randa baigiančius valgyti. dár úošvė nenušùtus Ar sakoma radus valgant: Kada tik ateik, tai jie vis valgo (stebisi atėjęs). – Dá úošvė nenušùtus Gs. Nu gerai, dá úošvė nenušùtus Ds.
\ šusti; apšusti; atšusti; dašusti; įšusti; iššusti; nušusti; pašusti; peršusti; prašusti; prišusti; razšusti; sušusti; užšusti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • nususti — nusùsti vksm. Sodýboje li̇̀ko ti̇̀k tvártas ir nusùsęs ąžuolas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nušusti — nušùsti vksm. Vai̇̃kui nušùto užpakaliùkas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nususti — nusùsti intr. NdŽ 1. N, K, M, L, LL128,232, Rtr, Š, KŽ, Vkš, Vdk aptekti niežais, susu; nuplikti nuo niežų, suso: Ožka rėkia, kaip nusunsa, t. y. plika paliekta, aptenka suskiais J. ║ aptekti spuogais: Nusùsęs kaip nuskurdęs paršiukas Br. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušutimas — nušutìmas sm. (2) Rtr, KŽ 1. Sut, Š, NdŽ → nušusti 2: Nušutimus karštu vandeniu gydo kaip ir paprastus nudegimus LTR(Dgč). 2. → nušusti 6: Ligi tokiuo nušutimù – reikėjo, kad par visą dieną šustų vaiko kirkšnelės! Rm. Šiaudai nuo nušutimo kojų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nususimas — nususìmas sm. (2) KŽ → nususti: 1. NdŽ, Rtr Nususimas limpanti liga yra Kel1881,93. Ši trūkiažolės esencija pašalina nususimą rš. 2. Medelių nususimas rš. 3. Ser → nususti 6: Iš to kyla baisus nususimas, suirimas ir įbridimas į skolas A1884,157 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nususinti — nusùsinti 1. Ser, KŽ caus. nususti 1: Vajė, tep nusùsyt šunį! Alvt. 2. KŽ caus. nususti 6: Nuomininkas man visą butą nusùsino NdŽ. Norėdami atsigauti į savo tėvo nususintą vietą, klajoja po daugel parapijų, kur tiktai išgirsta pininguotas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkežti — apkèžti 1. intr. nuskursti, nususti, sumenkti: Niekas tame raiste neauga, kelios eglelės apkežę tik stovi Bgs. Iškirsk tuos apkẽžusius beržus Alk. Senas, apkẽžęs medžias Lp. Išdžiūvę stagarai apkežusių medžių rėpso V.Piet. Tokių apkežusių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsusti — apsùsti intr. 1. Š, KŽ aptekti niežais, susu: Kajina ko (kažin ko) tie mūso paršeliai taip apsùso, musėk nebdaėda Užv. 2. KŽ, DŽ apdžiūti, sumenkti: Už Raseinių nuo Eržvilko pusės stovi ąžuolas senas, apsusęs Mair. Tos obelies lapai tokie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšusti — apšùsti, apšuñta (àpšunta), apšùto Rtr 1. intr. K, DŽ, KŽ kiek apvirti, pavirti, aptrokšti: Bulvės apšùto Sn. Apšùst apšùto, ale da nesušuto Kp. Jug čia nesvarbu: kiek ta meisa apšùto, tiek Ms. | prk.: Kurie moksle yra apšutusiais tiktai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšusti — atšùsti intr. Rtr; L 1. NdŽ, KŽ užvirti: Kažin, mama, ar tas pienas atšùto? Pc. 2. M, Š šlampant, mirkstant suminkštėti, atsileisti, atmirkti: Norėjau šito mozolio [pirty] atmirkyt, diečkoj neatšuñta Skdt. Nuplaudžia, kad atšustų̃ šiaurė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”